Alfa kelionė: Liškiava – Londonas – Vilnius
“Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” – sako Jėzus (Jn.14, 6) Šventoji Dvasia Alfos metu, tikiu, švelniai vedžioja ne tik dalyvius, bet ir savanorius, koordinatorius.
Šv. Jono brolių vienuolyno Alfa kurso dalyviams Šventosios Dvasios savaitgalį su komanda organizavom Liškiavoje. Daug dalyvių sekmadienio vakarą grįžo “sušilę”, Dvasios ir Jėzaus švelniai paliesti. O aš laiminga, kad galiu matyti tokį nuostabų Dievo veikimą ir kad Dievas vėl nustebino apdovanodamas malonėmis, kurios padeda su džiaugsmu ir nuostaba tarnauti. Paprastai po tokių savaitgalių miegu kaip užmušta ir kelias dienas ramiai ilsiuosi. O šįkart teko persimesti daiktus į kuprinę ir po vos kelių valandų miego paryčiais atsikėlus skristi į Londoną. Laukė seniai planuota kelionė į Alfa kursų širdį – Holy Trinity Brompton -Bromptono Šv. Trejybės bažnyčią Londone, kur ir prasidėjo Alfa kursai. Į Londone organizuojamą Alfa kursų koordinatorių ir Bažnyčių lyderių susitikimą vykau Alfa kurso centro ir sesės Celinos kvietimu ir jos lydima. Kartu važiavo ir mūsų komandos jaunimo atstovė Kamilė.
Galvoje dar skambant giesmėms iš Liškiavos, patekau į HTB bažnyčią, iki tol matytą tik Alfa kursų filmukuose. Atsidūriau minioje žmonių iš skirtingų pasaulio kraštų, skirtingo amžiaus, skirtingų krikščioniškų bažnyčių, bet vizitinė kortelė visų viena – šiltos akys, veidai papuošti nuoširdžia šypsena, dėmesys ir paslaugumas. Viena Alfa šeima, nors visi skirtingi – kiekvienas kitoks. Pamačiau tolumoje tarpdury stovintį Nicky Gumbel – tokį pažįstamą iš Alfa filmukų, bet jau gerokai vyresnį. Šiltą ir kuklų.
Labiausiai palietė tai, kad jis, jau visą pasaulinės Alfos ir savo HTB bažnyčios vadovavimą atidavęs kitiems, pats nuolat tebedalyvauja Alfa kursų grupelėse kaip vadovo padėjėjas. Įstrigo, kad Alfa grupelės jam padeda suvokti, kuo gyvena žmonės šiuolaikiniame pasaulyje, ko trokšta ir ieško. Nicky Gumbel kalbėjo, kad kiekvienas žmogus visame pasaulyje ieško trijų dalykų – meilės, prasmės ir kam nors priklausyti. Ir visus tris dalykus gali pasiūlyti Jėzus, Bažnyčia ir Alfa kursai. Taip pat papasakojo, kad kasryt su draugais maudosi Londone centre esančio Haid Parko ežere. Ir klausė, ar žinome, kodėl tokioje vietoje esantis vanduo švarus. Todėl, kad tai pratekantis vanduo. Sujaudino N. Gumbel pasakymas, kad tas pats su Šventąja Dvasia – mes gauname jos dovanų, bet jei nesidalinsime jomis su kitais – vanduo užsistovės ir suges – nebebus gyvybę teikiantis vanduo. Taip pat, jei tik duosime – ir patys nieko negausime – tiesiog išseksime.
Jaučiuosi daug gavusi per susitikimus, kuriuose Alfa centrų lyderiai ir vadovai labai daug kalbėjo, kad turime didinti Alfa kursų skaičius, nebijoti evangelizuoti, eiti į centrus, stiprinti Bažnyčias, steigti naujas. Daug meldėmės giesmėmis, buvo užtarimo maldų, taip pat naudingų mokymų kaip jomis melstis: kaip svarbu viską aiškinti, neskubėti ir visą laiką galvoti apie dalyvius, kad jie galėtų žingsniuoti savo tempu, kad neišsigąstų, neliktų ko nors nesupratę.
Iš Londono į Vilnių parskridau tiesiai į pirmąjį Alfa kurso susitikimą po Šventosios Dvasios savaitgalio. Parsivežiau sviestinių angliškų sausainių komandai ir didelį norą dar labiau pamatyti ir pajusti kiekvieną Alfa kursų dalyvį, pasirūpinti, kad kiekvienas suprastų, jog yra mylimas Dievo, kad turėtų progą susitikti Jėzų, pažintų Šventąją Dvasią. Bet ne mažesnį norą, kad susirastų draugų.
Londone dar kartą išgirdau, kad vienas iš Alfa kursų tikslų – tiesiog padėti žmonėms susidraugauti – ypač grupelėse. Ir labai džiaugiausi, kad kalbėdami apie savo patirtį Alfa kursų Savaitgalyje Liškiavoje, daugelis mūsų grupelės narių minėjo ir bendrystę, džiaugsmą kartu važiuoti vienu automobiliu ir tiesiog plepėti. Vieni buvo apdovanoti aiškiu Dievo prisilietimu, kiti dar laukia ir trokšta.
Negaliu nepaminėti ir to, kad Londone ir aš buvau apdovanota – ypač sujaudino didelės kaimynų lenkų komandos draugiškumas. Ir tai, kad galime laisvai kalbėti ir juokauti – net apie bendrus karalius ir net apie Vilnių. Atsisveikindami su daugeliu apsikabinome kaip su senais draugais.
Ir dar -nors dar nejaučiu pašaukimo plėsti ir steigti kuo daugiau Alfa kursų ir centrų ir nežinau ar kada pajusiu –įstrigo dar vienas raginimas, išgirstas Londone. Vienas iš kalbėtojų sakė, kad ne veltui Šventajame Rašte tiek kartų esame Viešpaties raginami NEBIJOTI. Mums to reikia. Ir man tai tikrai to labai reikia. Kalbėtojas – pastorius – sakė praktikuojantis vieną dalyką – kasdien padaryti vieną drąsų dalyką ir taip ugdyti savo drąsą. Aš irgi labai to noriu – įprasti kasdien padaryti vieną drąsų dalyką. Jei galit – pasimelskit už mane.
Kristina
Šv. Jono brolių Alfa kurso savanorė
